Praėjusių metų maratono registracija. Jaunos savanorės tirta nuo įtampos ir kažko ieško kompiuteryje, o ant jų pasičepsėdamas kriokia labai savim patenkintas diktas rudabarzdis. „Aš registravausiiii! Naktiiii! Dabar man – nemokamaaaaai!”.
Ir registracija Bostone. Prie laiptų, matomoje vietoje, stovi išdidus aštuoniasdešimties metų vyras su Bostono savanorio uniforma ir mandagiai nukreipinėja dalyvius į registratūrą. Bene kas trečias bėgikas su juo pakalbėjęs dėkoja ir stengiasi nusifotografuoti. Tai – seniausias Bostono maratono savanoris, padedantis jau keturiasdešimto maratono bėgikams.
Iš devynių tūkstančių rytojaus Danske banko Vilniaus maratono dalyvių bent pusei tai bus pirmasis bėgimo renginys jų gyvenime ir šitas tekstas yra jiems. Paslaugose paprastai yra pirkėjai, ir yra pardavėjai. Vieni skaičiuoja pelną, o kiti gali rėkti ir reikalauti, jei tai tik leidžia jų kultūra.
Tai štai maratone yra kitaip. Maratonas susideda iš bėgikų ir jų palaikytojų, trenerių ir žioplių, rėmėjų ir labdaringų organizacijų, batų pardavėjų ir masažistų, žurnalistų ir apsaugininkų. Tačiau nėra JŲ yra tik MES – visi esame vienos bendruomenės, darančios sveikatos ir šviesos šventę patiems sau, dalis.
Prie bėgimo bendruomenės be atlygio prisideda įvairūs žmonės
Kur dingsta pinigai?
Reikalas tas, kad žmogus, kuris jums paduoda vandens, nukreipia į tinkamą vietą starte ar užpildo registraciją negauna už tai pinigų. Jis yra savanoris ir jis tik ką paaukojo savo laisvalaikį jūsų laisvalaikio pomėgiui. Visą „Tarptautinio maratono“ valdybą sudaro savanoriai. Savanoriai padeda skleisti komunikaciją, savanoriai treniruoja, savanoriai bėga.
Registracijos mokesčiai niekaip nepadengia dalyvių renginio išlaidų, jau nekalbant apie kelių profesionalų išlaikymo visus metus. VŠĮ „Tarptautinis maratonas“ veikla yra visiškai nuostolinga ir gyva tik dėl to, kad rėmėjai bėgikų bendruomenė mano, kad jis yra reikalingas. Jei šiek tiek pinigų lieka – jis investuojamas į tolesnį bėgimo populiarinimą. Laiko matavimo įranga, skaitmeniniai tablo, tikslesnis trasos matavimas yra investicijos, kurios būtinos norint suteikti mums visiems kuo geresnę patirtį per didžiausią mėgėjų sporto įvykį Lietuvoje.
Dar daugiau kainuoja viso bėgimo judėjimo palaikymas visus metus – su rėmėjų pagalba vykstančios nemokamos treniruotės ir seminarai bėgikams. Taip pat ir kiti – mažesni ir ne visuomet pelningi – tačiau bėgikams reikalingi renginiai – ultramaratonas, pirmasis triatlonas Trakuose. Jei ne protingi ir vertybiški rėmėjai – pirmiausia Danske bankas, tada Rimi ir Nestle – turėtumėme daug prastesnę trasą, neprofesionalesnį organizavimą ir silpnesnį bėgimo judėjimą visoje Lietuvoje.
Tačiau mėgėjų bėgimas visada laikėsi ant pasiaukojančių entuziastų, o ne apskaičiuojančių verslininkų pečių. Treneris Povilas Rakštikas, žmogus, kurio dėka laisvalaikio bėgikai pirmąsyk susidūrė su rimtesnio sporto principais sportu, aukoja visus savo vakarus profesionaliai konsultuodamas bėgikus. „Šviesos kariuose“ susibūrę bėgimo entuziastai surengė ne vieną renginį dar tada, kai rėmėjų pinigais ar dideliais mėgėjų bėgime net nekvepėjo. Petras Silkinas, Ignas Staškevičius, Aidas Ardzijauskas, Petras Pranckūnas, Vidas Totilas ir gausybė kitų entuziastų, kurie atsako į klausimus, organizuoja renginius, padeda pasirinkti batus ar paskatina pirmąsyk išbėgti bičiulį.
Ir argi ta savanorystės dvasia nėra užkoduota pačiame bėgime? Kiekvienas bėgikas kasdien daro sąmoningą sprendimą paaukoti trumpalaikę naudą (gulėjimą ant lovos, alkoholį ar cigaretę) vardan aukštesnio pasitenkinimo, kuris apima nubėgus užsibrėžtą atstumą, pasiekus trokštamą rezultatą. Maratono bendruomenės dalyviai taip pat daro sprendimą keisti greitą pelną į ilgalaikį gydantį poveikį mūsų piktai, prasigėrusiai ir savęs nekenčiančiai visuomenei į vieną įkvėpimą sujungiant ir nutrinant ribas tarp amžiaus, pajamų, požiūrio į Kubilių, gėjus ar skalūnų išgavimą.
Gyvename ciniškais laikais ir autentiškumu įtikinti žmonės nėra lengva. Dalis žiniasklaidos net vengė minėti pilną maratono pavadinimą – girdi, kodėl čia turime daryti reklamą Danske bankui? Tegu pas mus reklamuojasi, tada paminėsim. Net Nacionalinės televizijos ryto laida atsisakė pakviesti maratono organizatorius į savo ryto laidą: „Turite savo rėmėjus TV3, ten ir kalbėkite kiek tik norite“.
Bet juk mes gi Lady Gagos koncertą organizuojame ar alų pardavinėjame. Ne tai, kad komercijoje ar pelne būtų kažkas bloga – tiesiog Vilniaus maratono tikslai yra visai kiti. Mes kviečiame kuo daugiau žmonių išsivaduoti iš savo demonų, streso, blogos nuotaikos, antsvorio ir pajudėti. Didieji ilgų distancijų bėgimo renginiai visame pasaulyje išsiskiria tuo, kad iš jų (skirtingai nei iš kokio „Tour De France“) labai sunku daryti biznį ir juos visuomet organizuoja ant gausybės savanorių pečių stovintys bėgikų klubai ar nevyriausybinės organizacijos kuriuose dirba tik keli gerai mokami profesionalai. Net bėgikai maratonuose bęga ne tik už save – tai vienas dažniausių labdaros rinkimo būdų. Ir tai reikia turėti galvoje ryt, kai ryte pradėsime rinktis Katedros aikštėje.
Rimas Kaukėnas „Vilniaus maratone“ bėgs ir rinks pinigus vežiu sergantiems vaikams
Geros nuotaikos, prašau
Nemanykite, kad aš čia kažkaip skundžiuosi ar teisinuosi. Dešimtasis Danske banko Vilniaus maratonas yra didžiausias, gausiausias ir profesionaliausias iki šiol organizuotas bėgimo (ir ne tik) renginys Lietuvoje. Du dvidešimties vieno kilometrų ratai per vaizdingiausias Vilniaus vietas, trys kilometrai tvorų, 8 vandens stotelės, 8 DJ pasirodymai, 8 policijos ekipažai ir penkiolika profesionalių apsaugininkų, trys šimtai savanorių (iš jų keturiasdešimt – galintys suteikti pirmąją pagalbą). Gausybė reklamos ir informacijos feisbuke, internete, televizijoje ir radijuje bei pirmąsyk istorijoje 40 000 tiražu išleistas laikraštis apie bėgimą!
Bendromis visų mūsų pastangomis vis daugiau žmonių atranda bėgimą. „Zeitgeist“ apklausa parodė, kad per keturis krizės metus bėgikų padaugėjo dvigubai ir dabar bent kartais pabėgioja jau dešimtadalis lietuvių. Šalia Danske Vilniaus maratono prigyja visa eilė bėgimų – bendrai organizuojamas „Nike run“, „Kalėdinis bėgimas“, Kauno entuziastai padarė ypač lygią ir greitą „Kauno maratono“ trasą, žmonės „Bėga už Kauną“ ir Vichy Utenoje, auga „Bėgimo taurės“ renginiai miesteliuose, Evaldas Martinka šįmet surengė puikų „Trakų pusmaratonį“ ir ekomaratoną Druskininkuose.
Mes, Danske Vilniaus maratono savanoriai, esame patys nuožmiausi savęs kritikai – jei pritrūksta medalių, jei neaiškiai atskiriamos trasos ar jei vėluoja prizai vaikų apdovanojimams. Mums iki Bostono ar Berlyno maratonų trūksta dalyvių, organizacijos profesionalumo, tradicijų – ir mes tikrai nenurimsime, kol to nepasieksime. Jei pastebėjote ką neteisinga – sakykite, rašykite laiškus su pastabomis 0 jos pasimiršta ir į jas būtinai reikia atsižvelgti. Kritikuokime interneto tinklapį, kainas, vedėjus, laikmačius, neaiškias instrukcijas, neuždarytą trasos atkarpą. Siūlykime savo idėjas – kur turi eiti trasa, kada apdovanoti veteranus, kaip pritraukti daugiau užsieniečių, kai sukurti dar neužmirštamesnę atmosferą.
Bet neskirstykime jų į juos ir mus. Ir nešaukime. Padėkokime. Patys sau.
Ką daugiau ir bepridursi, stipru. Džiaugiuosi, jog rytoj galėsiu būti viso to dalimi.
Paskaičiau ir kažkoks virpesys perėjo.. maždaug kaip himno akordus išgirdus :>
Labai emocionalūs ir teisingi pastebėjimai! Tiesa, jei rasis laisva minutė – būtų gerai perbėgt per tekstą ir šiek tiek pakoreguot linksnius ir pan. Kai kuriuos sakinus iš antro karto tik supratau..
Ėmiau dar labiau laukt rytdienos – galėsim džiaugtis puikiu renginiu ir gražia trasa, savanoriai džiugins savo gerais darbais, o mes jiems dėkosim savo prabėgančiom šypsenom.
O dabar marš visi valgyt makaronų! :))
Dėkui u- atsiliepimus! stilių peržiūrėsiu, iš ryto greit surašiau.
sujaudino straipsnis. aciu
Ko jau ko, bet tokio straipsnio tikrai nereikėjo. Gėda kalbėti apie nuostolingą renginį kai dalyvių 9000 ir toks rungčių starto mokestis.
Išvydę finansinę ataskaitą manau ne vienas nustebtume tokio renginio pelnais.
Romai, jūs esate arba pagiežingas, arba neprotingas žmogus, arba nepaskaitėte teksto iki galo. Jūsų reakcija tik rodo, kad tokios bendruomenės iniciatyvos yra reikalingos, o tai, ką rašau straipsnyje yra tiesa. Ar jūs įsivaizduojate kiek su mokesčiais kainuoja visus metus išlaikyti du renginį rengiančius profesionalus? Kiek kainuoja medaliai? Tvorų nuoma? Reklama? Laiko matavimo įranga? Ar jūs manote, kad visi bėgikai mokėjo starto mokestį (bėga mokyklos, Danske banko ir Rimi komandos)? Ar jūs suprantate kiek kainuoja surengti nekomercinius renginius?
Jei manote, kad bėgimo renginiuose slypi aukso kalnai – pamėginkite pats surengti 42 kilometrų tarptautinio lygio bėgimą. Nuoširdžiai palinkėsime jums sėkmės. O dabar tiesiog: fui.
Mykolai man rodos pats iki galo neskaitei ką Romas parašė. Esu Vilniaus maratone bėgęs du kartus ir šiemet nebėgau vien dėl tikrai nepamatuoto startinio mokesčio. Klausimas ar Kaune tai kainuoja pigiau? Net reklama sakyčiau tokia truputį bukoka, atrodytų rengia žmonės tą reklamą nė karto nebuvo bėge maratono. Ar jau tai būtina įrengti VIP zoną, kad parodyti, kad yra lygesnių už kitus? Ir teisingai pastebėjai, kodėl kiti turi mokėti startinį mokestį, o va Danske ir Rimi komandos neturi? Tiesiog patys kuriatės įvaizdį kaip komercinio renginio.
Povilai, pradėsiu nuo pabaigos. Nemanau, kad komercinis renginys yra blogai. Aš manau, kad gerai, kad žmonės uždirba daug pinigų, gerai, kad jų uždirba bankai ir dar geriau, kad jie dalį tų pinigų pasidalina su visais mumis per įvairias visuomenines iniciatyvas. Ir jei rėmėjai, kurių dėka šis renginys įvyko nori turėti savo palapinę- ačiū Dievui ir sėkmės. Nepavydžiu jiems, o nuoširdžiai džiaugiuosi, kad remia mus, bėgikus.
Apie nepamatuotą starto mokestį. Danske nemokamai dalino kvietimus visiems savo klientams (užteko kortelę turėt). Rimi nemokamai dalino kvietimus saviesiems. Nemokamai dalyvavo moksleiviai. Nemokamai bėgo vaikai. Išankstinėms registracijoms buvo taikomos didžiulės nuolaidos. VM registracija pigesnė negu bet kuriame maratone aplinkinėse šalyse.
Dar – reklama nukreipta ne į jus, reklama nukreipta į žmones, kurie niekada nėra bėgę ne tik maratono, bet ir dešimt kilometrų įveikė pirmąsyk. Jų šįmet susirinko dukart daugiau nei pernai. Vadinasi, reklama veikė puikiai :)
Na tai ir pradedame tai yra komercinis renginys :) Pelno gal ir negauna, bet ir Nomedos išsipildymo akcija pelno negeneruoja :) O kai kaina 100lt bėgimo tai ir naturalu, kad klausimas yra kur nueina tie pinigai. Ir VIP zonos aš nepavydžiu ji gali būti, bet tada ir bėgimas turi jau gerokai atpigti. O jei man rodos kad aš susimoku už save pilna kaina, tai tegu VIP zonos nelieka.
Taip gali pasakyti išankstinė registracija gali naudotis, bet na atvirai pasakysiu jei renkiesi bėgti maratoną, tu tikrai nežinai ar jį bėgsi po pusmečio, pats turėjau patirties kai nepabaigiau maratono, nors jo ir nereikėjo pradėti.
Apie nemokamai dalinamus kvietimus, na reiktų baigti tiesiog tai daryti, aš suprantu yra vaikai, jie gali nemokamai bėgioti. Gali įmonės sumokėti už bėgimą, pavyzdžiui Danske, bet tegu jie ir sumoka už bėgikus, kiekvieną atskirai, o ne man teigia, kad va krūva bėgo nemokamai, tad nėra ko tau niurzgėti dėl per didelės kainos.
O dėl reklamos Mykolai, kiek iš viso „tikrų“ naujokų bėgime? Jeigu jie bėgo Nike bėgime gegužės mėnesį ne toki jie ir naujokai. Bėgimas dabar ant bangos ir net reklamuoti nereikia jo. O ypač bukagalviškai „ar nori iššūkių“, po to ir reikia medikų pagalbos (nors nežinau kiek jos anksčiau prireikė). Vietoj to kad protingai reklamuoti patį procesą.
Vilniaus maratono organizacijos kokybe zymiai pagerejo vien tik per du paskutiniuosius metus, viskas juda tik i prieki ir tai dziugu, bet kai startinio numerio atsiemimo metu taves paklausia „Koks jusu marskineliu dydis?“, „M“ atsakai su sypsena tikiedamasis ji ir gauti, kuomet taves atsipraso ir pareiskia, kad visi M isdalinti, liko tik L, tai imkite L kol dar liko :)
Come on, tai yra gyvenimo smulkmena aisku, bet noretusi , kad ateinantiems metams organizatoriai i tai atsizvelgtu taip pat. Lieknas begikas su L dydzio marskineliais atrodo juokingai, lyg plevesuojanti veliava … :)
Jūsų paskutinis sakinys mane nuoširdžiai prajuokino :)
Artiomai, su marškinėliais čia visiška nesąmonė. Antrus metus – tas pats grėblys – baigiasi M dydis. Visiškai pritariu.
Pasiteisindamas galiu tik pasakyti, jog daug kur kitur už marškinėlius reikia mokėti. Čia jais pasirūpina rėmėjai – iš čia ir bėdos.
Romai, prieš pirstelnant į vandenį, kitą kartą bent pasidomėkit kiek kainuoja poilcijos ekipažas ir miesto uždarymas beveik visai dienai. Slabo pasidomėt, ane? Tai leiskit burbulus savo vonioj, o ne viešai:)
Įdomu dėl miesto uždarymo įkainio ar yra toks? Jei savivaldybė nepadaro jokio įnašo, o dar išsireikalauja kokio „gatvių uždarymo“ mokesčio, tai būtų labai įdomu sužinot šiuos savivaldybės „solidarumo“ skaičius.
Bičiuliai, egzistuoja milijonas ir viena išlaida. Kad ir nuimti Vingio parko apsaugas, samdyti aspaugą, nuomoti tvoras. Vanduo, elektra, šiukšlių valymas visoje trasoje. Tiesa, užtvėrimo mokesčio, kiek žinau, nėra :)
Savivaldybė yra maratono rėmėjas. Ne pats didžiausias, bet bet yra.
Tai tas ir yra kad mes nežinom kiek kainuoja ta policija ir visa kita. Kaip domėtis? Aš pvz. domėtis norėčiau perskaitydamas šį straipsnį. Su visa pagarba, labai pasigedau konkretesnių skaičių. Manau, taip pasisklaidžius teigiama energija ir pasibėdavojus, jog čia vistiek viskas į minusą, reiktų kažkaip ir tinkamai apšviesti, vistik KAS ir KIEK bent apytiksliai kainuoja? Žmonės moka ~100 Lt starto mokestį, dalyvių tūkstančiai, tai akivaizdu kad padaugint mes mokam, vadinas suprasim ir išlaidų eilutes :)
Mokesciai skirtingi, tik nedidele dalis begiku bega maratona su didziausiu startiniu mokesciu, didzioji dalis risnoja keleta km. kur mokestis ne 100Lt. O ir mokesti dauguma moka is anksto ko pasekoje jo surenkama maziau.
Aš už ankstyvą maratono registraciją mokėjau 35 lt =) Manau, po 100 lt mokėjo mažuma dalyvių.
Tikrai galiu tai patvirtinti. Šiaip maratonui rengiesi ne vieną dieną, tai ir registruotis reikia iš anksto. jei jau paskutinę dieną registruojiesi – pats kaltas.
Justinai, dar sykį labai trumpai paaiškinu. Nepyk, bet į detales nelįsiu, nes nematau kodėl tai turėčiau daryti.
Yra tokia VŠĮ Tarptautinis maratonas. Jos misija – visus metus kelti bėgimo judėjimą Lietuvoje, skatinti mėgėjų bėgiojimą bei organizuoti profesionalius bėgimo renginius, kurių pagrindinis – Vilniaus maratonas. Organizacija pelno nesiekia, steigėjai yra sutarę visą gaunamą pelną reinvestuoti į bėgimo judėjimą.
Įstaiga veikia visus metus, jai vadovauja (ir dirba visiškai pilnu etatu) renginių ir rinkodaros profesionalas. Įstaiga, kai jai to prireikia, taip pat samdo kitus profesionalus (nuo buhalterijos iki rinkodaros iki IT iki organizavimo). Kažkas rašo žinutes feisbuke, kažkas programuoja laiko matavimo sistemą, kažkas dirba su rėmėjais ir mugės dalyviais, kažkas pajunginėja elektrą ir t.t.
Šių žmonių išlaikymas yra viena labai didelė kaštų dalis – jie neturi kitų pajamų, jiems reikia mokėti gerą atlyginimą, už tai, kad jie įgyvendnintų tą misiją ir, kad jų profesionalumas kiltų.
Antra, VŠĮ organizuoja renginius. Šalia didelių ir sąlyginai pelningų bėgimų (tokie jie yra, kol neįskaičuojamas visus metu trunkančių administracinių išlaidų dalis) kaip Danske Vilniaus maratonas arba labai sparčiai augantis Kalėdinio bėgimas rengiami ir ne tokie populiarūs ir pelningi (sakykime tiesiai – nuostolingi) renginiai. Prieš du metus, kai nebuvo pavasario bėgimo Vilniuje, iš sukauptų santaupų VŠĮ padarė pirmąjį Vilniaus pusmaratonį ir Fazer Bėk Už Kauną. Šįmet paleido bėgimą Utenoje, pirmąjį Trakų Triatloną ir Ultramaratoną. Esu tikras, kad jei nebūtų šių renginių – dalyvių skaičius VM ir toliau balansuotų ant trijų tūkstančių ribos – šie renginiai sutraukė daug naujokų ir užbaigė pilną bėgimų ciklą. Visi jie, tarkime, nelabai suveda galus, net neskaičiuojant organizavimo kaštų. Kitais metais renginių kiekis taip pat turėtų didėti – reikia daugiau bėgimų regionuose, kad varžytis pavyktų visus metus.
Trečia, VŠĮ kitaip rūpinasi bėgimo judėjimo skatinimu. Tarkime, apmokėdama nemokamų treniruočių organizavimą Vilniuje. Šįmet išleido nemokamą Vilniaus maratono laikraštį. Mokyklas šįmet dalyvauti VM skatino žadėdama nemokamą populiarios grupės koncertą gausiausiai dalyvaujančiai komandai. Yra dar krūva iniciatyvų.
Ketvirta, esant galimybei, investuojama į bėgimo renginių įrangą, taip atpiginant technines renginių organizavimo kaštus. Šįmet, manau, visi pastebėjo modernius numerius, kurie pakeitė atgyvenusius čipus. Padaugėjo laiko matavimo stotelių. Tačiau tai ne viskas – reikia didesnio tablo, reikia savų vartų, daugiau laiko matavimo stotelių, geresnio softo, didesnės rūbinės ir t.t. ir t.t.
Penkta, renginių organizavimas kainuoja. Geras renginių organizavimas kainuoja daug daugiau. Perkirsti 22 kilometrus miesto, suganyti bėgikus,
Deja, vidutinis dalyvis nemokėjo šimto litų (maratoną bėgo 800 žmonių, absoliuti jų dauguma registravosi labai anksti, dalis bėgo nemokamai nuo rėmėjų, didžiuma bėgo trumpas distancijas).
Šešta, aš nesakiau, kad viskas į minusą. Aš sakiau, kad viskas į minusą būtų, jei a) nebūtų rėmėjų; b) nebūtų savanorių. Aš taip pat sakau, kad jei kažkas bus į pliusą – viskas bus suinvestuota į renginio kokybę, infrastruktūrą ir į kitus, ne tokius pelningus renginius bei bėgimo skatinimo iniciatyvas. Dar manau, kad po šių metų darbo, jo darytojai nusipelno premijos.
where the fuck is LIKE button? :))
Taiklus straipsnis. Kantrybės ir tolerancijos dar neprošal semtis mums visiems: ir nusipelniusiems savanoriams, ir reikliems maratono klientams. Smagu, kad augame. Šiandien bėgdamas išvydau daugybę smulkių geranoriškumo epizodų bendrame pozityvo katile. Ačiū !
Keistas kai kuriu susirupinimas del starto mokescio. Uzsiregistravus laiku, jis netgi nebuvo didelis. Visi daugina tik is didziausio mokescio ir visu dalyviu skaiciaus. Taciau nemazai registravosi anksti. Be to pilna maratona bego mazoji dalis. Kazkaip abejoju ar yra nors vienas beges pipna maratona ir besiskundziantis del mokescio (gal klystu). O man buvo didele svente ir negaila uz tai susimoketi.
per 10 metų ugtelėjom visi: ir organizatoriai pristatydami naujas trasas, kol pavyko sudėlioti puikią šių metų dviejų ratų trasą (42.195m), surinkti puikų dalyvio krepšelį su sveikatingumo, puikaus maisto, fantastiškos kokybės bėgimo marškinėliais ir kitos mielom smulkmenom. Ir energingas savanorių palaikymas nunešė daugelio mąsliųjų tautiečių rimtais veidais palaikymą, bet ir rimti veidai giedrėja, nusišypsojus jiems ne kartą šypsena sugrįždavo atgal:)
Tai didžiulis darbas, ir labai džiaugiuosi, kad jis tęsiamas, tikint, kad tai reikalinga, matant prasmę, kartais pavargstanst, bet atsikvepiant ir vėl įkvekiant šviesos ir jėgų.
Ačiū organizavusiems, palaikiusiems, bėgusiems, nusišypsojusiems sau ir kitam:)
Šiaip tai aš Vilniaus maratono neorganizuoju, aš moku pinigus, esu klientas ir prisidedu bėgdamas prie šventės. Nesuprantu, kodėl man reikėtų keisti savo pasaulėžiūra ir išeiti iš „kliento“ statuso?
Ir pritariu irgi dėl marškinėlių. Čia jau darosi tipinė didelių bėgimų kliurka (geras pavyzdys nebent NIKE bėgimai). „Koks jūsų marškinėlių dydis?“. – „Taigi nurodžiau registruodamasis“. – „Mes nematom“. – „M“. – „Turim tik S arba XS“.
Kažkaip norisi atsverti, nes tikrai perskaičius toks įspūdis, kad mes apskritai turim džiaugtis, jog kažkas aukoja savo laisvalaikį ir padeda mums sudalyvauti šventėje. Jeigu jau žmonės aukoja laisvalaikį, tai jie turi savo motyvų ir tenkina savo poreikius. O tai kaip kokybiškai jie dirba, aukodami laisvalaikį – jau visai kita opera.
Jei aš nueinu į šunų prieglaudą paglostyti šuniuko, tai nėra juk, kad tik šuniukui nuo to gerai. Gerai ir man, ir kartais gal net labiau :).
All in all, vienintelės kliurkos ir buvo atsiimant numerius, daugiau labai netgi sklandžiai viskas. Nu aišku dar tas momentas, kad stabdomas laikrodis maratono nugalėtojui atbėgus ir kai finišuoja kiti mato vieną, o rezultatų suvestinėje randa kitą. Bet čia bent manęs labai nekabino.
Sėkmės visiems. Bėgiojam toliau!
Ačiū! :)
Šaunuoliai iš tikro, pirmus metus bėgau ir tik 10 km, bet įkvėptas visos euforijos, manau kitąmet pasiruošiu ir pilna maratoną bėgt :)
Nebūkim ta bananų respublika ir mažiau burbėkim, geriau dažniau nusišypsokime gatvėje vieni kitiems ;)
Ko gero mažiau dėmesio reikėtų kreipti į visokius niurzglius ir šiaip puspročius. Jų buvo ir bus visada. O dėl neva reklamos tai juk akivaizdu, kad tai nekomercinis renginys. Tuomet LTV laikydamasis vienodų standartų ir rodydama ištraukas iš EU krepšio čempionato turėtų kvadratėliais paslėpti Valnčiūno aprangą dėl neva reklamos arba nerodyti varžybų. Bet žinoma koks sporto departamentas galėjo kreiptis į LTV, bet kaip šioje srityje manau egzistuoja trintis tarp sporto funkcionierių ir naujų iš privataus sektoriaus atėjusių žmonių, kurie sėkmingai be pirmųjų „nusipelniusių“ pagalbos sugeba daryti tokius renginius, rasti rėmėjų ir pn. ir čia atsiranda pavydas ir kt. negražūs dalykai.
Smagus straipsnis, dėkui. Bėgimo niekad nemėgau ir kaskart bandant visą laik būna tas pats nusivylimas. Tad tikrai nepriklausau suinteresuotųjų grupei. Tačiau šiemet prisijungiau prie savanorių komandos. Kodėl? nes tokių renginių reikia. Žmogus iš principo yra tinginys. Neužtenka jį paragint pajudėt, jam dar reik ir ką nors suorganizuot, ką nors duot o suvis geriausia suteikt dėmesio. Nebūtų maratono, tai ko gero nemaža dalis tų 9000 dalyvių taip ir liktų ant sofkutės. Aš už judesį ir prisidėsiu kiek galėsiu.
Kad pasielgiau teisingai supratau po renginio, kai užplūdo padaryto gero darbo jausmas, beto man pačiam buvo proga pajudėt (buvau moterų lyderės vedlys). Šiek tiek trūko informacijos, instruktažo, kai turėčiau elgtis vienu ar kitu atveju(tarkim finišas – įsivaizdavau, kad turėčiau kažkur dingti ir netrukdyt žiūrovams pasimėgaut lyderės finišu, tačiau visur buvo tvoros, tad beliko tik greitai greitai palei tas pačias tvoras maut iš fotografų kadrų) Kitais metais pasidomėsiu ir pasižadu būt profesionalesnis, kad iš šono viskas atrodytų dar geriau.
Supraskit, kad daugeliui savanorių tai buvo pirmas savanoriavimas, kai kurie yra visai jauni žmonės ir jiems tai bus ne tik įrašas į jų CV, bet ir gyvenimiška patirtis. Kitais metais, jei tie savanoriai grįš, jie bus truputi geresni, tad padėkokime, paskatinkime ir žiū po 10-20metų gal turėsime tokius pat profus kaip tas Bostono diedukas :)
Dėkui už pagalbą! Tikrai buvo labai daug puikių savanorių, tikiu, kad jie irgi augs.
Mykolai, ką tik atradau šį nuostabų tinklaraštį – ačiū :)
Vakar buvo nuostabu!!! Ačiū visiems organizatoriams ir savanoriams už viską. Renginys buvo tikrai labai aukšto lygio. Taip bėgau ir galvojau – „wow, kiba mes jau tai kokie civilizuoti europiečiai? ;)“ Atmosfera buvo super, mano tėtis vos neišprotėjo iš laimės :)
Pora pasiūlymų:
1. Vienintelis mane itin suerznęs dalykas – finišas. Teisingiau, grūstis iškart už jo. Priešastis – daug mėgėjų finišavo per maždaug 2 val., tad per 10-15 min. susidarė gal 100 ar daugiau dalyvių grūstis tik dėl to, jog medalius dalino tik 3 poros savanorių. Na ir išėjimai buvo per siauri. Visų objektų (finišo, palapinių, scenos) išdėstymą, manau, reiktų koreguoti kitiems metams.
Begau 21 km pirmą kart gyvenime ir tam atidaviau daug. Bėgimas man yra labai nauja ir nežinau ar tai tiesa, bet esu girdėjęs, kad nėra sveika daug nubėgus iškart sustoti ir stovėti, kaip tik – sustoti reikia po truputį. Pradžioje sulėtini tempą, o po to dar paeini kelis šimtus metrų, kol nurimsti. To vakar padaryti negalėjau nesukeldamas sąmyšio aplink (eiti antgal ar lipti per tvorą?). Buvo labai nemalonu tiesiog stovėti kokias 5 min. Man jos labai prailgo :( Ai, bet nieko vistiek buvo sick:D
2. Dėl finansų galite padaryti kaip darė Dalai Lamos vizito organizatoriai, viskas vieša: http://www.freetibet.lt/?p=1135
3. Noriu ypatingai padėkoti oranizatoriams VŠĮ „Tarptautinis maratonas“ – Jūs nuostabūs:) Gaila tik, kad nežinau kas jūs tokie ;)
Sveikas Ugniau. Dėkui už gerą žodį, dėkui už pastabas.
1. Finišas yra antra juodoji skylė po marškinėlių – trys metai, kaip esu prikišęs nagus prie šio renginio, o vis lipam ant to paties grėblio. Nėra normalaus koridoriaus, kur a) gautum gerti; b) gautum medalį; c) pasiimtum drabužius; d) susitiktum su laukiančia šeima. Nors vietos, tarsi buvo pakankamai viskas pasibaigė grūstynėmis. Pažadu, kad darysim viską, kad kitamet būtų kitaip.
2. Dėl finansų tai čia urzgia keli pikčiurnos, kuriems viskas turi būt nemokamai ir už viską turi sumokėt kas nors kitas. Bet mintis visai gera, jei tik sutiktų rėmėjai – jų indėlis, o ne maratono registracijos pajamos sudaro esminę biudžeto dalį…
3. Reik dėkot Dariui Mikuliui ir jo komandai, kurie savo miego, sveikatos ir nervų sąskaita nuveikė šitą didelį darbą ir padvigubino dalyvių skaičių. Aš irgi prisidedu :)
Atgalinis pranešimas: VLN maratonas | Vaidas Žlabys
Ačiū visiems – organizatoriams, savanoriams, rėmėjams, dalyviams už Šventę.
Viskas pavyko puikiai ir šauniai ! ! !
Dalyvio startinis mokestis mažas (čia bumbekliams….), trasa nuostabi – visas miestas skendo šypsenose, džiaugsme, geranoriškume. Teigiamomis emocijomis užsikroviau ne vienai dienai. Ačiū, visiems sėkmės būsimuosiuose renginiuose ir bėgimuose !
Nieko naujo nepasakysiu, bet manau, kad turiu pasakyt – LAIKO FIKSAVIMAS SUCKS. Buna man, kad issikrauna laikrodis pries starta, varzybu metu. GPS daznai nugrybauja. Pasinervinu, bet cia tik mano beda. Visada zinau, kad bus oficiali statistika. Nu bet, chebra, taip pjaut gryba oficialiose varzybose, sertifikuotoj trasoj – ka as zinau. Ir net ne pirma ar antra karta. Nike begime apie trecdalis dalyviu „dingo“, Traku triatlone nukastos keliasdesimt sekundziu, Utenoj – kruva „dingusiu“ begiku. Saunuolis, Mykolai, kad suvaldai PR-ine sito skandalo puse, bet jei taip kartosis, tai net nesinores sios kontoros renginiuose dalyvaut. O butu labai gaila.
Dalyvavau Vilniaus maratone 2 kartus – pernai ir šiemet. 2012 metų renginys patiko labiau, galbūt dėl to, jog tai buvo pirmasis didesnio kalibro bėgimas, kuriame dalyvavau, tačiau šiemet tiek trasoje, tiek finiše jautėsi daugiau chaoso ir neaiškumo. Tiesa, pernai bėgau 21 km, tai dalyviai spėjo išsibarstyti po trasą, o šiemet visas 10 km bėgimas buvo masėje žmonių. Dėl pastabų, prie to, kas jau pasakyta, galima pridėti tokius dalykus:
– bėgikų nukreipimas finišo tiesiojoje. Tai vis dar problema. Nesolidžiai atrodo šūkavimas keli šimtai metrų prieš finišą „maratonas į kairę, finišas į dešinę“. Tiek pernai, tiek šiemet buvo nugrybavusių bėgikų. Gatvė toje vietoje plati, neturėtų būti sunku pagaminti didesnius informacinius ženklus ir išstatyti juos anksčiau, nei paskutinis posūkis, kad bėgikai pradėtų skirstytis anksčiau.
– vandens stotelės. Jos turėtų būti didesnės, su daugiau stalų. Aišku, tai atsiremia į savanorių skaičių, tačiau jei siekiama augti, didesnis dalyvių skaičius reikalą tik pablogins. Jau ir dabar savanoriai nespėja pripildyti stiklinių, susidaro eilės stoviniuojančių, o kai kas gal ir numoja ranka ir bėga toliau, ko pasekoje gali daugėti pranešimų apie medikų pagalbos reikalingus bėgikus. Taip pat visai naudinga būtų, jei stotelės būtų įrengiamos toje pačioje gatvės pusėje, kad kas kartą artinantis prie jos nereikėtų galvoti, į kurią pusę dabar geriau bėgti.
– rezultatai. Neišmanau sistemos, bet kažkodėl atrodo, kad neturėtų būti raketų mokslas paskelbti rezultatus (kad ir preliminarius) tą pačią dieną po bėgimo. Pataisykit jei klystu. Dabar gi rezultatai atsiranda vienas po kito, su kelių valandų tarpais, toks jausmas, kad jie suvedami rankiniu būdu. Beje, niekur nerandu rezultatų, kaip bėgime sekėsi verslo įmonėms.
– trasa. Tikiuosi kitais kartais maratonas/jo trasa nesutaps su kokia muge ar kitu vykstančiu renginiu. Ta Gedimino prospekto atkarpa, kur greta vienas kito šiaip taip galėjo išsitekti 4-5 bėgikai,apie lenkimą buvo sunku pagalvoti, o iš galo dar vijosi ir greitesni pusės ir viso maratono bėgikai tikrai nebuvo saldainiukas.
Tai tiek pastebėjimų. Viską susumavus, renginys tikrai geras ir reikalingas. Nesustokit ir tobulėkit.
Dalyvauju Vilniaus maratono renginiuose jau 5 metai ir smagu jausti ir matyti, kad renginys kiekvienais metais gražėja ir kokybiškėja. Ačiu labai už tai.
Manau, kad nepatenkintų dėl startinio mokesčio yra todėl, kad dalyvis mato tik vienas varžybas, o organizatorius į tai žiuri kaip į sistemą. Manau natūralu, jog nevisi nori savo pinigus skirti varžyboms kuriose nedalyvauja (aš asmeniškai nebėgau nei Trakų triatlono, nei kalėdinio bėgimo, nei Utenos) turbūt ir vaikų skatinimas bėgioti už jų startinį mokestį neskamba viliojančiai. Galbūt nepatenkintų būtų mažiau, jei mokėdamas startini mokesti už save būtum informuotas, kad sumokėjai už sveikesnės ir geresnės visuomenės kūrimą :)
Manau, kad renginys būtų dar nuostabesnis, jei būtų amžiaus grupės visuose bėgimuose. Taip pat manau, kad reikėtų apdovanoti ir maratono pirmą 10-ką.
O iš VŠĮ „Tarptautinis maratonas” laukiu čempionato :) kažko panašaus kaip yra Latvijos pusmaratonių čempionatas ar Lietuvos bėgimo taurė. Kur galima būtų sumokėti mokesti iškarto už visas varžybas, būtų amžiaus grupės ir apdovanotas pirmas 10-kas čempionato dalyvių.
Man atrodo pačiam autoriui reikėtų kiek ramesniu tonu tiek rašyti, tiek į komentarus atsakinėti, jei jau pats rašo apie toleranciją ir supratingumą.
Aš tai norėčiau padėkot šio blogo autoriams Mykolui ir Martynui. Anksčiau galvojau, kad bėgiojimas yra viena iš nuobodesnių sporto šakų. Tačiau radau šį blogą, paskaičiau, susidomėjau, pradėjau bėgiot. Dabar galvoju visiškai atvirkščiai – nieko nėra maloniau kaip prabėgti vieną ar kitą dešimtį km :)
Bėgimas tokiam masiniame renginyje, kaip VM, apskritai super jausmas. Ir pats renginys yra labai geras tikslas, kuris motyvuoja ruoštis ir gerinti rezultatus, o ne vien kilometrus sukti. Renginys organizuotas puikiai. Visada bus ką gerinti, bet sunku suprasti kai kurių dalyvių skleidžiamą nepasitenkinimą dalyvavimo kaina, surinktų pinigų panaudojimo viešumu ar pavardės spausdinimo rezultatuose be lietuviškų raidžių (mačiau net teismais grasino už tai :D ). Mano nuomonė tokia – noriu bėgu už dyką miške, noriu susimoku ir bėgu puikioje šventėje. Tegu finansus VŠĮ dalininkai kontroliuoja, tai jų pareiga.
Šį kartą bėgau pusę maratono, bet kitąmet būtinai pilną.
Man prašom asmeninę asistentę kitais metais priskirti. Kartais prisitingiu bėgti, reiktų kad pamotyvuotų.
Jei rimtai, nesuprantu kai kurių pasisakymų. Atėjot į renginį ir būkit. Atėjot bėgti – bėkit. Gi dėl savęs ir sau bėgat. Ir džiaukitės, kad kiti jums padeda. O jei keliolikos litų gaila, po maratono atsiimkite jų likutį likusiais bananais ir obuoliais.
Ačiū labai, organizatoriams, aš dalyvavau pirmą kartą ir man viskas buvo puiku. Darykite savo gerus darbus ir neklausykite paniurėlių.
Mykolai, vistiek esi šaunuolis!
Labai laukiam jūsų naujų įrašų :)